- juodis
- 3 júodis, -ė smob. (1) 1. juodas arklys ar kitas kuris gyvulys; juodas paukštis, juočkis: O mažaūgis žandaras labai karingai žvalgėsi nuo ilgakojo juodžio nugaros rš. Karalius su keturiais juodžiais atvažiuos BsPI31. Imk mano greitąjį juodį Vaižg. Geru juodžiu jojo risčia rš. Parvesk juodį iš ganyklos Lnkv. Júodį jodo Dkš. Jautis júodis, šėmis, balnis, palšis, margis, dvylis J. Šiū, juodžiau, – pasakė piemuo, varydamas ganykloj juodą jautį Pg. Júodis – arklys, šuo, meitėlis Al. Karalius tuojau davė pasikinkyt keturis júodžius Sch144. Mano juodžiukas greitas arkliukas Š. Juodžiùkė (vištytė) Š. Ar jau pardavei juodžiuką? Š. Endrikis [jojo] ant savo mažojo arabiškojo juoduko LC1883,28. Sau juodukėlį, broliui bėrukėlį, o tam šelmai bernužėliui žilą ožiukėlį JV1027. Juodukių skruzdėlių daugiausia miškuose Rtn. ^ Juodukas nedidukas didelę kaladę kočioja (blusa) Vrnv. 2. BŽ610 juodaplaukis, tamsiaodis žmogus: Sesuo Marijona buvusi gražiausia visoje parapijoje juodukė mergiotė Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.